Mano įrašytas ir video formatu pasiekiamas kremų gamybos video kursas yra apie tai, kokius kremus galime namuose pasigaminti ir laikui bėgant planavau įrašyti platesnį kursą, kur būtų ir cheminių žinių, ir praktinių žinių, formulavimo užduočių, o ne tiesiog lengvų receptų, bet planai nugulė tolimesnei ateičiai ir tik jei bus norinčių tokio kurso, nes kol kas nematau tokių norų. Mano tikslas yra atverti kelius į kūrybą, išbandyti ką nors nauja ir žinoma įkvėpti nebijoti eksperimentuoti, nebijoti suklysti.
Praėjusią savaitę gavau vieną klausimą kaip keičiasi aliejų savybės juos kaitinant iš vienos kremų gamybos kurso dalyvės, tad pažadėjau, kad parašysiu ir įkelsiu trumpą straipsnelį apie tai.
Jau turbūt žinote, kad savo rankomis pasigaminti galime įvairios sudėties, tekstūrų kremų, o nuo gamybai tinkamų aliejų gausybės raibsta akys, sukasi galva, nes atrodo ir vieno savybės tobulos, ir kito, o visus įsigyti brangu ir jie greitai genda (nerafinuoti aliejai). Iš tikrųjų, kartais jau ir netinkamą naudoti aliejų galime įsigyti, nors ant buteliuko nurodyta data nesignalizuoja apie aliejaus gedimą. Taip atsitinka dėl daugelio priežasčių: ilgos tiekimo grandinės, temperatūrų svyravimo transportuojant, užteršto gamybos produkto, nesandaraus indelio, gamintojo nesąžiningumo ir kitų.
Gaminant kosmetines priemones turime atsižvelgti ne tik į ingredientų galiojimo laiką ant buteliuko. Labai svarbu, kad naudojamos žaliavos būtų vertinamos ne tik pagal užrašus ant buteliuko, bet ir kitus parametrus. Jau žinome, kad karštis, šviesa ir deguonis (nesandariai uždaryti aliejų buteliukai) gali neigiamai paveikti aliejų galiojimą, taip pat, atsižvelgiame į tai ar aliejus rafinuotas, ar nerafinuotas, ar jame papildomai dėta antioksidantų. Ar žinojote, kad kiekvienas aliejus turi savo lydymosi temperatūrą, virimo temperatūrą, smilkimo temperatūrą? O ar žinote, kad tie aliejai, kurie yra jautresni karščiui rekomenduojami dėti į kosmetikos gaminį žemesnėje temperatūroje, o kai kurie gali būti dedami pagaminus kremą ar kitą priemonę, tam, kad kuo naudingesnės savybės aliejuje išliktų?
Tai galėsime įvertinti ir atsižvelgiant “jodo skaičių”, kurio vertė apibrėžiama kaip jodo masė (gramais), kurią absorbuoja 100 g aliejaus. Kuo žemesnis bus šis skaičius, tuo žemesnis ir aliejaus jautrumas karščiui, kuo didesnis jodo skaičius, tuo jautresnis karščiui Jūsų naudojamas aliejus. Tai tik gairės, nes šis skaičius svyruoja ne tik literatūros šaltiniuose, bet ir priklausomai nuo kiekvienos aliejaus partijos tyrimų. Jei gamybai naudojate tik tokius aliejus, kurie labai jautrūs karščiui, pagamintą produktą taip pat saugokite nuo kaitros. Kaitinimui pasirinkime aliejus, kurie labiau atsparūs karščiui, jų skaičius bus žemiau 100. Žinoma, kad galime šildyti ir aliejus, kurie jautrūs karščiui, juk nešildome jų ilgai. Labai svarbu ne tik įvertinti kaitrą, bet ir laiką, tad perlaikyti nei žaliavų, nei gaminių karštyje nereikėtų.
Kur rasti šiuos skaičius? Dar viena naudinga užduotis Jums 🙂 Dažniausiai kosmetikos gamybai siunčiamos žaliavos atkeliauja kartu su įvairiais dokumentais, tyrimų duomenimis. Vienas jų būna MSDS (MATERIAL SAFETY DATA SHEET), ten galite rasti šią informaciją. Tiesą sakant, rasite daug informacijos, kuri itin naudinga susipažįstant su ingredientais. Pavyzdžiui, man atsiųsto sviestmedžių aliejaus (Butyrospermum parkii) jodo skaičius (iodine value) yra 54 – 68, o jojobos aliejaus (Simmondsia Chinensis) – 78 – 85, tačiau kituose šaltiniuose šie skaičiai gali būti ir kiti. Skaitykime įvairią literatūrą, bandykime analizuoti mokslinių tyrimų rezultatus ir eksperimentuokime, nes visa teorija be praktikos nieko verta.
Linkėjimai,
Aistra Kazlauskienė
Mokymai internetu: https://www.gamtoskvapai.lt/produkto-kategorija/mokymai-internetu-video/
